. Pilkasis kėnis – abies concolor
Paplitimas: Š. Amerika, Pietvakarinėje JAV dalyje.
Tai 25-40 m. aukščio medis.
Ūgliai pliki, pilkai gelsvi ar rusvi. Pumpurai kiausiniški, buki, kiek pakilu¬siais žvyneliais, šviesiai gelsvai rusvi, sakingi. Spyg¬liai ilgesni nei daugelio kėnių, 5-7 cm ilgio, 2-2,5 m pločio, išlinkę, šiek tiek pašiaušti, iš abiejų pusių su žiotelių ruoželiais ir vienodai pilkšvai ar melsvai žali. Spyg¬lio viršūnėlė smaili arba buka, rečiau kiek įkirpta. Atskirų me¬džių melsvas ar pilkšvas spyglių atspalvis nevienodas. Kanko¬rėžiai ritmiški, 7-12 cm ilgio, apie 4 cm skersmens, jauni purpu-riškai melsvi, subrendę šviesiai rudi. Sėkliniai žvynai platūs, sumedėję, tvirti, dengiamieji trumpesni už sėklinius, paslėpti. Sėklos stambios, 8-12 mm ilgio, gelsvos, su gelsvai pilkšvu pla¬čiu sparneliu.
Sporifikuoja ir spyglius skleidžia pirmojoje gegu¬žės pusėje. Kankorėžiai subręsta rugsėjo mėnesį ir netrukus subyra.
Auga gana greitai. Gyvena apie 350 metų. Vidu¬tiniškai reiklus dirvožemiui, oro ir dirvos drėgmei. Labiau sviesomėgis nei daugelis kėnių rūšių. Atspa¬rus šalčiams ir sausroms. Geriau nei kitų rūšių kė¬niai auga sausose dirvose, saulėkaitoje, iš dalies ne¬blogai pakenčia užterštą miestų orą.
Lietuvoje nuo seno palyginti gausiai buvo augi¬namas dvarų parkuose. Seni medžiai (neretai vėjo nulaužtomis viršūnėmis) auga Lančiūnavos, Var¬putėnų, Vyžulionių, Eglesių, Dabikinės, Šateikių, Arnionių parkuose. Daug kur kasmet dera ir savai¬me Atželia. ir šiuo metu yra mėgstamas dekoraty¬vinis medis, jaunų ir vidutinio amžiaus medelių įveista daugelyje skverų, parkų/ sodybų.